Mes atsiliekame nuo grafiko – kaip dažniausiai ir būna gyvenime… Jau Australijoje gerą savaitę, o tik dabar rašome apie ją. Na bet kaip sakoma geriau vėliau negu dar vėliau …

Pirmas įspūdis buvo blogas, visai blogas. Visų pirma kainos… Didelė klaida pirma nukeliauti į Aziją, o po to į Australiją. Kainų skirtumai tiesiog sukrečia: jei Azijoje gyvendavome už 15 USD gerame viešbutyje, puikiai įrengtame dviviečiame kambaryje, tai Australijoje kambario kaina už naktį prasideda nuo 75 dolerių (tiesa Australietiškų, bet šiuo metu tai nedidelis skirtumas). Ir jei Azijoje net nebūdavo klausimo apie bendrą ar atskirą dušą/tualetą, tai Australijoje labai įprasta siūlyti kambarį su bendru dušu/tualetu koridoriaus gale… Maisto ir gėrimų kainos – ne ką geriau: karštas patiekalas restorane – apie 20 AUD, alaus bokalas 7 AUD, vyno taurė – 7-10 AUD.

Bet… Susitarėme su savimi, kad su kainom čia viskas gerai – tokios pat kaip Lietuvoje, jeigu darysime prielaidą, kad AUD = LTL…. Padėjo ir tikras prancūziškas šampanas iš Duty Free, geriamas pigiame (sąlyginai!) Melburno hostelyje.

Pažintis su Australija prasidėjo nuo Melburno. Įdomi architektūra: mišinys senovės (Australijoje tai realiatyvi sąvoka, nes jos visa istorija tesiekia 200 metų) ir naujų statinių, kurie stengiasi priblokšti keistumu ir novatoriškumu.

Panašu, kad kainos didelės ir vietiniams gyventojams. Labai populiarūs piknikai gamtoje, parkuose. Mes pabandėme įsijausti į vietinio gyventojo vaidmenį ir praleidome savaitgalį australietiškai: ryte prisipirkome šviežių produktų turgelyje, išsinuomavome dviračius ir patraukėme į parką.

Kitą dieną nusprendėme išsinuomoti mašiną ir pasivažinėti po apylinkes. Deja, autonuomos agentūroje pasitaikė ‘neišsilavinusi’ darbuotoja, kuri nemokėjo skaityti nei prancūziškai, nei lietuviškai… Ji nepatikėjo, kad ta laminuota kortelė, kurią duodame, yra vairuotojo teisės ir mašinos mums neišnuomavo. Kitos agentūros (už kampo) darbuotojas buvo sukalbamesnis. Pavartė lietuviškas teises, pasižiūrėjo į mus, į mūsų piniginę ir sutiko išnuomoti mašiną. Pirmi kilometrai buvo kupini įtampos – tas vairavimas kaire puse ir dar nepažįstamame mieste. Reikia pasigirti, puses sumaišėme tik porą kartų :). Panašu, kad tokie mes buvome ne vieni –  kaip kitaip paaiškinti tokių ženklų gausą kelyje:

Patraukėme prie vandenyno – ten palei pat pakrantę driekiasi dešimtys kilometrų kelio Great Ocean Road. Tikrai gražu:

O šiaip Australija šauni – žmonės čia atsipalaidavę ir mėgstantys gerai leisti laiką. Labai draugiški ir linkę padėti. Mums čia patinka (netgi kai saulė per pietus šviečia iš šiaurės :)).