Po daugiau nei 2 mėnesių nuo kelionės pradžios jau galime dalytis įspūdžiais apie kulinarinius skirtumus tarp šalių (kažkodėl pirmąsias dvi savaites viskas buvo labai skanu:):))
Taigi, jau atrandame savo azijietiško maisto suvokimą, nors retkarčiais taip pasiilgstame vakarietiškų patiekalų, jog picos, sumuštiniai ir hamburgeriai (McDonalds iki Tailande ruošiamų ‘burgerių’ dar toli toli…) paįvairina mūsų racioną.
Tailande dominuoja kario patiekalai, na o mes dažniau rinkomės jūros gėrybes ar vištieną, nei Tailandiečiams artimesnę jautieną. Maistas plaukia padaže, ir, deja, riebokas (ypač kepti ryžiai ar makaronai). Pirmą vietą skiriame Green Curry [žaliojo kario troškinys] – bent keliose kavinėse negalėjome atsidžiaugti skonio ir aštrumo balansu. Antra vieta – vištų šlaunelėms apkeptoms su saldžiuoju čili padažu. Trečioji vieta – … Visiems kitiems patiekalams, įskaitant trintų mangų ar arbūzų, ar bananų kokteiliams su ledukais ar jogurtu:) ar įvairiems omletams su daržovėmis (kiaušiniai ir ryžiai čia valgomi kasdien…)
Kambodža ir Vietnamas akivaizdžiai buvo prancūzų įtakoje – pusryčiams batonėliai būna tik ką iškepti (net ir dabar, po sočių pietų, norisi tokio:) Maistas labiau švelnus, daugiau žuvies nei Tailande.
Kambodžoje pirmą vietą skiriame amok – žuvies troškiniui kokoso piene (kartais dar pateikiamą ir kokoso riešute). Antra vieta tenka krevetėms apkeptoms su kokoso drožlėmis. Trečia – … Green Curry.
Vietname – maistas labiausiai įvairus, todėl labai sunku išskirti kažką, išskyrus Pho Bo – tikrą jautienos sultinį su ryžių miltų makaronais ir jautienos gabaliukais bei pagardintą svogūnų laiškais. Ko gero antra vieta teks keptoms krevetėms, o trečia – likusiam Hanojaus gatvėse ruošiamam maisteliui.
Nepaminėjome Tom Yum sriubos, nes tik vienoje vietoje Bangkoke buvo beveik prilygstanti tai, kurią gamina Vilniuje Šefas Rytis:)
Desertai. Patys įvairiausi, nuo užkeptų bananų ar ananasų, iki jogurto su medumi, ar paprastojo Banana-split, tad nereitinguosime:)
Kava geriausia Vietname, nors Kambodžos kava „prancūziškesnė“:)
Alus – dažniausiai renkamės Singapūro „Tiger“, nors būtinai ragaujame ir vietinį. Deja, bet kuris azijietiškas alus net Švyturiui neprilygsta 🙁
Alkoholis – čia jau visiškai specifika ir skonio reikalas, nes priklauso nuo vartojimo priežasties, kiekio, sumaišymo ir kompanijos:). Visgi, grynus gėrimus reitinguojame taip:
Pirma vieta tenka lietuviškam Suktiniui, kuris gelbėja, kai tik pajuntame skrandyje nemalonumus. Antra vieta – dzūkiškai naminukei su pelynu (Elmarai, baigėsi…) – ypač gerai veikia, kai yra aplinkos temperatūros (+28 +30 ir daugiau). Trečia vieta – visai kitai vietinei produkcijai:)
Pastaba: dauguma patiekalų esančių nuotraukose žemiau kainuoja nuo 3 iki 15 Lt

















Vaiva
17 gruodžio, 2009 at 4:04 pmNepaklausiau patarimo – paskaičiau bei pažiūrėjau…tai kas skirta vakarienei -nebesinori ir šaldytuvo atidaryti…..Matosi iš jūsų akučių spindesio,kad dar lietuviškų cepelinų nepasiilgote.Geros australietiškos virtuvės,gero apetito,puikios nuotaikos.Sėkmės.
Ilona
17 gruodžio, 2009 at 4:36 pmPuiku! Ačiū.
O mes tik ka išgėrėmė arbatos su juoda duonyte ir baltu sūriu. Skanu!
zilvinas
2 sausio, 2010 at 8:17 pmdabar as supratau, kok as alkanas esu 🙁
Martynas
13 sausio, 2010 at 9:30 amech, crispy duck… vis delto vienintelio dalyko, ko pasiilgstu, tai yra tai.