Po kelionių jūromis ir vandens grožybių susiruošėme apžiūrėti vietines džiungles. Patraukėme į Khao Sok Nacionalinį parką, kuris yra apie 1 valandos kelio atstumu nuo Khao Lak miestelio, kuriame gyvenome. (Khao Lak miestelis yra šimto km atstumu į šiaurę nuo Phuketo ir yra pagrindinis taškas, iš kurio visi keliauja į Similano salas). Šios džiunglės yra dalis 160 mln metų senumo miškų ir yra laikomos senesnėmis ir turtingesnėmis negu Amazonės. Jomis grožėjomės jau važiuodami autobusu į Khao Lak.

Viena iš atrakcijų džiunglėse – dramblių stovykla ir galimybė jais pajodinėti (nežinau ar šitas žodis tinka drambliams, bet kito nesugalvojau :)). Kai atvažiavome ir iš tolo pamatėme juos, nepasirodė labai įspūdingi ar dideli. Tačiau kai su mumis ant nugaros dramblys prasilenkė su nemažu pikapu ir pastarasis vos siekė pusę dramblio ūgio, pajutau, koks jis tikrai didžiulis ir galingas.

Dramblys mus nešė džiunglių taku, o vėliau sraunia upe. Gyvūnų išmindytas takas pavirto giliu ir siauru grioviu. Tačiau dramblys visas sudėtingas tako vietas pražingsniavo stoiškai ramiu ir vienodu tempu, net nepastebėdamas kliūčių. Pradžioje buvo baisoka sėdėti ant nugaros – su kiekvienu žingsniu mūsų ‘kėdės’ siūbavo. Tačiau vėliau pripratome prie ritmingo svyravimo ir netgi įsivaizdavome, kaip jautėsi Hanibalas taip keliaudamas mėnesiais.

Po ‘pasijodinėjimo’ turėjome galimybę nupirkti bambuko stiebų ir jais pašerti dramblį. Kiek supratome, jam tai buvo skanėstas. Gudruolis pirma susikišo visus duodamus stiebus už žandų ir nuėjo jų valgyti tik kai suprato, kad daugiau negaus.