Pagaliau ir mes patekome į žiemą :). Nukeliavome į pačią Vietnamo šiaurę (3 km nuo Kinijos sienos), į Sapą. Kelionė ten užtruko – visą naktį važiavome traukiniu, o po to likusius 40 km serpentinais vingiavome dar 1.5 valandos.

 Tai mistinė vieta Vietname – kraštas, kuris yra aukštai kalnuose. Čia gyvenančios gentys vis dar rengiasi, valgo, augina ryžius taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų. Ryžių laukai padaryti terasose stačiuose kalnų šlaituose, todėl iš aukštai atsiveria nuostabūs įvairiaspalviai vaizdai.

 Mus pasitiko 8 laipsnių šiluma, drėgmė ir rūkas. Po įprastų 33 laipsnių tai buvo tikrai sukrečiantis šaltis. Panašu, kad ne mes vieni buvome nustebę – miestelis pilnas turistų su šortais, sandalais ir tuo pačiu jau įsigiję ir apsikutoję šalikais, su pirštinėmis ir kepurėmis 🙂 Mes ilgai netrukę irgi pasirūpinome šiltomis striukėmis ir megztukais. Visa tai galima įsigyti čia pat – gatvės turgelyje už kokius 10-30 USD.

  Vietiniai gyventojai visus reikalingus daiktus iš miestelio į savo namus kalnuose atsineša ant pečių. Didžioji dauguma vietinių vaikšto apsiavę plastmasiniais sandalais, nors ne vieną matėme einantį ir basomis net prie vos kelių laipsnių šilumos. Bet tai jiems netrukdo dar ir su dideliu svoriu ant pečių lengvu žingsniu lenkti turistus, besiropščiančius į kalną.

 Apsistojome viešbutyje su puikiu vaizdu į kalnus. Kažkodėl atsikėlę antrą dieną to vaizdo nebematėme… Visur buvo baltas kaip pienas rūkas. Net išėję į gatvę matėme ne daugiau kaip 20 metrų. Ir taip tris dienas… Bet mes nenusiminėme – pirmą dieną patraukėme kalnų keliukais į viršų, tikėdamiesi užlipti aukščiau rūko debesies. Sakykime, beveik pavyko 🙂 Kitas porą dienų praleidome ieškodami  kavinių su židiniu ir šildėmės kitais būdais.