Turiu biučiulį, gyvenantį Austrijos Čekijos pasienyje tarp kalvų pasislėpusiame Poysdorfo miestelyje. Jis – buvęs bankininkas, pavargo nuo karjeros darymo ir įkūrė savo vyno parduotuvėlę, kurioje galima paragauti ir įsigyti to regiono vynų. Dabar ir pats jau vynuogynus prižiūri, tačiau gerbia kitų vyndarių kokybę ir rekomenduoja tik tai, kas tikrai vertinga. Susipažinome atsitiktinai, 2004 ar 2005 metais. Nuo to laiko beveik kas met apsilankome pas jį – degustuoti, namų vyno spintą papildyti.
2012 vasarą šešiese autobusiuku išvykome vynų degustuoti. Kai kas mūsų kompanijoje žino 5 vyno rūšis – baltas, raudonas, rožinis, patinka, nepatinka 🙂 Po išvykos žinomų rūšių skaičius prasiplėtė 🙂
Austras vynininkas labai džiugiai informavo, kad mūsų laukia unikali galimybė kartu su vynų degustacija paragauti ir Michelino restorano šefo rengiamos degustacinės vakarienės, tad prašė smarkiai nesivėlinti. Visgi, Lenkijos keliai… Apie juos tiek prirašyta, tad apie juos daugiau nesiplėsiu. Nebent – kad iš karto už Varšuvos prasidėjo kelio remontas (180 km), o likus 150 km iki Čekijos pasienio dėl kito kelio remonto eismas praktiškai sustojo. Mūsų vakarienė pradėjo šalti dar nepalikus Lenkijos 🙁 Stiproka liūtis Čekijoje prie Austerlico mūšio vietos vertė mus grožėtis į kalvas smingančiais žaibais. Nusprendėme būti lankstūs, tad netikėtai dienos kelionės tikslą pakeitėme į Brno miestą.
Po neilgų klajonių randame viešbutį miesto centre. Kadangi man tai jau trečias vizitas šiame mieste, nesunku rasti restoraną, kuriame ir maistas puikus, ir alus geras. Vakarienė gavosi ne mažiau gurmaniška nei ta, kurios taip ir nepasiekėme (bent jau taip nusprendėme po vieno kito bokalo tamsiojo).
Ryte trumpa ekskursija po Brno nustebino mus visus.
Centrinė miesto aikštė apsupta Austų-Vengrų imperijos kilmingųjų bei pirklių namais. Verta užkopti iki Katedros ir pasigrožėti miestu nuo kalno. Kadangi patekome į mums nežinomą religinę šventę, netikėtai buvome vaišinami pyragaičiais.
Kelionę pratęsėme iki pat Čekijos-Austrijos pasienyje įsikūrusio Mikulovo miestelio. Aplankėme pilį ir gaivinomės vynu (Mikulovas yra Čekijos vyndarystės centras!) vietiniuose restoranėliuose. Kai kurie restoranėliai itin meniškai apipavidalinti, bet norint suvokti menininkų mintis, reikia ilgokai pasėdėti saulėkaitoje ir pagurkšnoti vyno 🙂
(Beje, Mikulove labai daug pensionatų, todėl slidininkai iš Lietuvos, vykdami automobiliu į Austriją ar Italiją slidinėti, neretai čia apsistoja).
Atvykstame į vos už keliolikos kilometrų nuo Mikulovo esantį Poysdorfą žemutinėje Austrijoje. Pirmiausia susirandame nakvynę viename iš svečių namų – miestelyje yra keli viešbutukai, tačiau vienas pasirodė per brangus (visgi, su golfo laukais:)), kitame nebuvo vietų. Mūsų pasirinkimu bičiulis vynininkas vėliau akivaizdžiai nusivylė (įtariame, tam tikras nacionalizmo apraiškas:)), tačiau mes tikrai likome patenkinti – vidiniame kieme šeimininkas portugalas pradžiugino mus šaltu Gruner Vetliner buteliu.
Išėjome pasivaikščioti po miestelį ir aplankėme keletą vietinių vyndarių – pas juos galima degustuoti (nemokamai arba už simbolinį mokestį) .
Pavakare nužingsniavome iki vynotekos, kur 3 aukšto terasoje jau rinkosi vietiniai ir atvykėliai iš netoliese esančios Vienos. Daug kas negalėjo patikėti, jog trenkėmės 1000 km vien tam, kad paragautume to krašto vynų. O paragavome (negėreme :)) 24 rūšis per vakarą. Kadangi turėjome tikslą ir parsivežti kelioliką butelių, ant vyno lapo žymėjome patinkančias rūšis. Taip maždaug po dešimtos vyno rūšies netikėtai atradome naują vynų ženklinimo sistemą – meškiukų kiekis (deja, niekas nebepamena, kodėl meškiukai). Bet kokiu atveju, tie meškiukai ryte padėjo atrinkti norimus vynus parsivežimui. Degustacijos metu atidžiai klausėme ne tik vynininko komentarų apie patiekiamus vynus, bet ir medikų rekomendacijų vartoti daug vandens. Taigi, stalo vanduo įgijo naują pavadinimą – „antisušakas“ („sušakas“ -tai galvos ir kai kurių organų būsena suvartojus kelioliką taurių vyno).
Po maždaug 8 valandų sistemingos degustacijos išrinkome šias vyno rūšis ir šiuos gamintojus:
Wimmer Czerny Cuvee Allier Zweigelt
Taubenschuss WEINVIERTEL DAC 2012 GV Hermannschachern
Taubenschuss RIESLING 2012
Taubenschuss CHARDONNAY Classic 2011
Taubenschuss GELBER MUSKATELLER 2012 TAUBENSCHUSS „next generation“
Weinrieder 2011 RIESLING – Kugler
Weinrieder 2012 RIESLING – Bockgärten
Weinrieder 2010 GRÜNER VELTLINER – Reserve
Weinrieder 2009 EISWEIN – WELSCHRIESLING – Hölzer
Ryte vėl užsukome į vynoteką įsigyti labiau patikusių vynų. Mažiau patyrę bendrakeleiviai apsiribojo keletu butelių, tačiau mūsų kuklumas buvo kažkur pasislėpęs, tad keliolika dėžučių sėkmingai papildė vyno lentynas. Po kelių mėnesių ne kartą girdėjau kuklesnių bendrakeleivių graudžius atodūsius dėl per mažo kiekio pirkinių 🙂 nieko – iš klaidų mokomės 🙂
Kelionė atgal namo neprailgo, nors pakeliui autobusiukas vos negavo galo. Išvada – 8 vietų MB autobusiukas 6 keleiviams yra ideli keliavimo priemonė.
——————-
Biudžetas:
Kuras 2000 km, 2 nakvynės tvarkinguose viešbutukuose, degustacija ir 2 vakarienės – 820lt žmogui
