Emigruojame:)

 Iki pietų reikia iškraustyti daiktus iš buto ir grąžinti raktus šeimininkei, sutvarkyti keletą reikalų . Kaip visada, pritrūko valandos:)

1:20 oro uoste atiduodame likusius daiktus, kurių nespėjome išvežti, mašinos raktelius ir einame registruotis. Aišku, Vilnius-Varšuva -Amsterdamas-Bankokas reisų niekas nesujungia, tad kiekviename  tarpiniame oro uoste reiks registruotis iš naujo. Paskutiniai Rūtos ir Ryčio palinkėjimai bei  jų suteptų sumuštinių su šernienos dešra pakelis (ant jo užrašyta „džiovinti cepelinai“) nuteikia ilgai kelionei. Oro uosto apsauga dar nepripratusi prie nardymo įrangos, tad viską tenka demonstruoti – akivaizdu, kad PROPANAI mažai skraido nardyti:) Todėl nespėjame pasiekti baro su Freixenet, tačiau tai sėkmingai  vėliau kompensuosime prabangiu šampaniuku Varšuvoje su tikru kulinariu šedevru, pavadintu „džiovintais cepelinais“:)

Kad kelelis nedulkėtų, lėktuve (LOT) imame balto Čilės  vyno – ankstesnė patirtis Indonezijoje sako, kad nuo šiol bet koks vynas bus gėris. Deja, kerėpla stiuardesė sugebėjo pusę vyno užpilti ant Audronės turistinių kelnių. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – buvo patvirtinti kelnių pardavėjo („Vytaro turas“) argumentai, kad medžiaga labai greitai džiūva, tad nuo šiol TRANGWORLD bus mūsų rekomenduojamas gamintojas.

Skrydis į Bankoką pilnutėlis, tad tenka rūpintis, kad susodintų kartu. Dozė konjako ir vyno, puikus maistelis padeda palengva atsikratyti išvykos streso.